ePaveldas
 
 
Didinti šriftą. Mažinti šriftą.

Skaitmeninto kultūros paveldo turinys

Dokumentinis paveldas

  Dokumentinį paveldą skaitmenina: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės - Bitės viešoji biblioteka.

  Projekto metu skaitmeninamos XVI –XX a. knygos lietuvių kalba ir lituaniniai leidiniai, senieji Lietuvos ir išeivijos periodiniai, kartografiniai leidiniai, smulkioji spauda, pavyzdžiui, valdžios įstaigų įsakymai, potvarkiai, atsišaukimai, afišos, programos ir daugelis kitų įvairius istorinius laikotarpius atspindinčių dokumentų. Didelio populiarumo sulaukęs portalas www.epaveldas.lt pasipildys ne tik dokumentinio paveldo įvairove, bet ir retais bei unikaliais šio paveldo skaitmenintais vaizdais. Pavyzdžiui, Lietuvos raštijai ypač svarbia 1547m. Karaliaučiuje išleista pirmąja lietuviška knyga - M. Mažvydo "Catechismvsa prasty szadei..." Pasaulyje tėra žinomi tik du šios knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas Vilniaus universiteto, kitas - Torunės (Lenkija) universiteto bibliotekoje. Portale atsiras suskaitmeninta seniausia išlikusi knyga, išspausdinta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1595m., kurią išvertė M. Daukša – "Kathechismas arba Moksłas kiekwienam krikszczionii priwalvs"; D. Kleino "Grammatica Litvanica", išleista Karaliaučiuje 1653m.; K. Donelaičio "Gromata vieno gaspadoriaus būrams", kurios vienintelis išlikęs egzempliorius saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, ir daugelis kitų spausdintinio paveldo raritetų.

  Išskirtinio dėmesio nusipelno XVI–XVIII a. veikusios Vilniaus akademijos spaustuvės darbai. Portale bus pateikti Alberto Kojelavičiaus, Žygimanto Liauksmino, LDK poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, jo pasekėjų ir daugelio kitų autorių veikalai.

  Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra sukaupusi pilniausią lietuvių išeivijos spaudos rinkinį, kuris yra skaitmeninamas ir bus pateiktas į portalą. Įgyvendinant projektą, pasirašytos autorinės licencinės sutartys, kurių pagrindu autoriai ir leidėjai neatlygintinai suteikia Nacionalinei bibliotekai neišimtinę licencinę teisę skaitmeninti bei skelbti portale epaveldas.lt 93 pavadinimų kūrinius. Įgyvendinus projektą, portale bus išsamiausias lietuvių išeivijos skaitmenintas spaudinto paveldo turinys.

  Portalas praturtės įvairiu visų projekte dalyvaujančių partnerių skaitmenintu rankraštiniu paveldu. Todėl šis skaitmenintas turinys plačiai atspindės XVI - XIX a. Lietuvos istorinę, politinę, socialinę ir ekonominę panoramą, užfiksuotą Didžiosios Kunigaikštystės 1540–1845 m. teismų aktų knygose, bažnytinėse gimimo, santuokos ir mirties metrikose bei archyviniuose dokumentuose.

  Ypač retų spaudinių arba rankraščių atsiradimas portale ženkliai praplės unikalių paveldo vertybių naudojimo galimybes; kita vertus, šios vertybės, naudojant jų skaitmenines kopijas, bus ilgiau išsaugomos ateinančioms kartoms.

Muziejinės vertybės

  Muziejines vertybes skaitmenina: Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

  Lietuvos dailės muziejus šiame projekte išskirtinį dėmesį skiria liaudies meno ir taikomosios dailės eksponatams. Skaitmeninama tradicinė liaudies skulptūra, liaudies meistrų sukurti baldai, keramikos, medžio dirbiniai, gausi senosios liaudies tekstilės kolekcija, sukaupta pokaryje rengtų liaudies meno ekspedicijų metu.

  Iš taikomosios dailės rinkinio visuomenei bus pateikiama eksponatų iš stiklo, porceliano, metalo. Muziejuje eksponuojamos gausios baldų, numizmatikos, laikrodžių kolekcijos; neliks pamiršti ir meninės fotografijos mėgėjai.

  Visi atrinkti eksponatai yra unikalūs, dauguma jų - vienetiniai ir ypač vertingi, tačiau ekspozicijose lankytojai jų negali apžiūrėti, kadangi tokiems eksponatams numatytos griežtos eksponavimo sąlygos.

  Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus suskaitmenins vertingiausius savo fonduose saugomus eksponatus: Mstislavo Dobužinskio kūrinius iš LTMKM scenografijos eskizų kolekcijos, įvairius Lietuvos kino istoriją atspindinčius dokumentus, Valstybės teatro Kaune (1920-1940) bei ,,Vilkolakio teatro" (1919-1925) dokumentinę medžiagą, programas, nuotraukas, afišas, taip pat XIX a. Vilniaus miesto afišas (1866-1882) bei XX a. lietuviškas teatrines afišas (iki 1940 m.).

Muzikos kūriniai

 Muzikos kūrinius skaitmenina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, surinkusi išsamią lietuviškų garso įrašų kolekciją. Portale pateikta per 11000 suskaitmenintų garso įrašų, išleistų įvairiose pasaulio šalyse 1907-1993 m. laikotarpiu. Reikšmingiausią garso įrašų kolekcijos dalį sudaro senosios šelako plokštelės ir ritinėliai pianolai. Lietuviškos šelako plokštelės sukauptos bendradarbiaujant su senosios plokštelės tyrinėtojais ir kolekcininkais Algirdu Motieka bei JAV lietuviu Vytautu Strolia, kurio plokštelių kolekcija Lietuvos nacionalinę biblioteką pasiekė 2009 m. Istoriniu požiūriu itin vertingi pirmieji lietuviški įrašai, kuriuos 1907-1909 m. Rygoje ir 1910-1911 m. Vilniuje išleido bendrovė „Zonophone Record". Unikali kolekcijos dalis  –  lietuviškos muzikos ritinėliai pianolai, kuriuose įrašyta XX a. pirmos pusės įvairių žanrų lietuviška ar lietuvių atlikėjų įgrota muzika. Didžiausią pasaulyje lietuviškos muzikos ritinėlių pianolai kolekciją Nacionalinė biblioteka 2015 m. įsigijo iš  muzikologo prof. dr. Dariaus Kučinsko.

Lietuvių literatūros klasikos kūriniai

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pagal parengtą metodiką skaitmenina Lietuvių literatūros klasikos kūrinius, atlieka teksto atpažinimą bei ruošia įvairiais formatais elektronines knygas. Šiuo metu portale publikuojami kūriniai išskirti atskiroje e. klasikos bibliotekoje.

 
 
Projektas „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“ įgyvendintas pagal VP2 Ekonomikos augimo veiksmų programą
Projektas „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę“ įgyvendintas Ekonomikos augimo VP3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ lėšomis