ePaveldas
 
 
Didinti šriftą. Mažinti šriftą.

Taikomosios dailės rinkinys

Archeologinė keramika

   Rinkinio pagrindą sudaro Vilniaus senamiesčio archeologinių kasinėjimų bei ekspedicijų, vykusių įvairiose Lietuvos vietose, metu surinkti radiniai. Tai daugiausia XV–XVIII a. Lietuvos amatininkų dirbiniai (indai, kokliai bei jų fragmentai, dekoruoti gotikos, renesanso, baroko stiliaus augaliniais, geometriniais ornamentais, figūrinėmis kompozicijomis, herbais).

Antikinė keramika

   Rinkinyje – V a. pr. Kr.–I a. įvairios paskirties ritualiniai ir buitiniai indai, jų fragmentai, aliejinės lempelės. Ankstyviausi iš jų yra dekoruoti juodafigūre antikinių indų puošybos technika (priskiriami Antikos keramikos mokyklai). Didžiausią rinkinio dalį sudaro raudonfigūriai arba tik juoda bei raudona molio glazūra padengti indai, priskiriami įvairioms Pietų Italijos meno mokykloms. Savo puošnumu labiausiai išsiskiria garsių Apulijos ir Kampanijos mokyklų keramikos dirbiniai.

Keramika

   Rinkiniui priklauso šiuolaikinės profesionaliosios keramikos eksponatai, tarp kurių daugiausiai yra lietuvių dailininkų kūrinių. Tai unikalūs autoriniai dirbiniai, Vilniaus bei Kauno „Dailės" kombinatams mažatiražei gamybai sukurti dailininkų modeliai-etalonai, 1971 ir 1975 m. Vilniuje vykusių tarptautinių keramikos simpoziumų medžiaga, išeivijos dailininkų kūriniai, iškiliausių Lietuvos keramikų kūrinių kolekcijos. Itin vertinga pirmųjų keramikų profesionalų – Liudviko Strolio, Jono Mikėno, Vaclovo Miknevičiaus, Valdemaro Manomaičio – tarpukario metais sukurtų darbų kolekcija.

Gintaras

   Gintaro rinkinio pagrindą sudaro unikalūs gintaro gabalai ir inkliuzai, atspindintys gintaro susidarymo Žemės evoliucijoje procesus. Muziejuje saugomos didelės profesionalių dailininkų bei gintaro meistrų sukurtų dirbinių, archeologinių ekspedicijų metu rastų radinių kolekcijos.

Metalas, specialusis rinkinys

   Rinkinį sudaro XVI–XX a. dailės kūriniai, pagaminti iš įvairių metalų: aukso, sidabro, vario, žalvario, alavo ir kt. Dirbiniai iš tauriųjų metalų ir brangakmenių sudaro specialų rinkinį, kuriame daugiausiai yra Lietuvoje pagamintų dirbinių, taip pat ir atvežtų iš Vokietijos, Lenkijos bei kitų Vakarų Europos šalių. Apie pusė jų – bažnytiniai arba bažnyčiose naudoti liturginiai indai bei reikmenys: taurės, relikvijoriai, žvakidės ir kt.
Dalį rinkinio sudaro stalo indai ir įrankiai, apšvietimo priemonės, dailioji plastika, juvelyrika (dirbiniai pagaminti XVII–XX a.). Metalo rinkinyje taip pat yra ir įdomi Lietuvoje vartotų senųjų spaudų ir įvairių Lietuvos įstaigų bei asmenų antspaudų kolekcija.

Porcelianas

   Porceliano rinkiniui priklauso istorinio Europos, Tolimųjų Rytų ir šiuolaikinio lietuviško porceliano dirbiniai. Istoriniame rinkinyje yra XVIII–XX a. pr. eksponatų, pagamintų Meiseno, Sevro, Vienos, Sankt Peterburgo, Baranuvkos ir kitų miestų manufaktūrose. Šiuolaikinį lietuviško porceliano rinkinį reprezentuoja Liucijos Šulgaitės kietojo porceliano kompozicijos, pagamintos Rygos porceliano fabrike.

Stiklas

   Stiklo rinkinyje – istoriniai XVIII–XX a. Čekijos, Vokietijos, Rusijos ir kitų užsienio šalių manufaktūrų dirbiniai. Yra keletas klasicizmo stiliaus taurių, pagamintų Radvilų stiklo manufaktūroje Urečėje.

Istorinė tekstilė

  Istorinės tekstilės rinkinyje – XVI–XX a. pirmos pusės tekstilės kūriniai. Didžiąją jo dalį sudaro liturginių rūbų kolekcija. Didžioji jų dalis pagaminta XVIII amžiuje. Rinkinyje savo verte išsiskiria dešimt XVII a. vid.–XVIII a. pr. dekoratyvinių audinių. Vertinga ir gana didelė biseriu siuvinėtų eksponatų kolekcija.

Baldai

  Ankstyviausi baldai, kurie saugomi šiame rinkinyje, datuojami XVI amžiumi. Vertingiausią ir didžiausią kolekcijos dalį sudaro XVII–XVIII a. vietinių meistrų sukurti baldai (dalis jų priskiriama Vilniaus klasicizmo periodui). Vertingi ir XX a. pirmoje pusėje Jono Prapuolenio sukurti įvairios paskirties baldų komplektai. Kiti į rinkinį įtraukti baldai yra sukurti Vakarų Europoje, Rusijoje. Jie pagaminti XIX amžiuje.

Numizmatika

   Gausus numizmatikos rinkinys. Didžiausią jo dalį sudaro monetos (ankstyviausios – Romos). Iš viso rinkinyje yra 48 pasaulio šalių monetų. Vertingiausios nukaldintos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (dauguma – Vilniaus monetų kalykloje). Ankstyviausios datuojamos XIV–XVI amžiumi. Kitą numizmatikos rinkinio dalį sudaro medaliai, plaketės, žetonai. Vertingiausi iš jų yra XVI–XX a. lietuviški medaliai: dailininko Džovanio Marijos Moskos Padovanio (Giovanni Maria Mosca Padovano) 1532 m. Krokuvoje sukurtas medalis „Bona Sforza (1494–1557)", dailininko Hanso Švarco (Hans Schwarz) 1527 m. Dancige sukurtas medalis Žygimanto Senojo (1467–1548) 60-ųjų gimimo metinių proga, nežinomo dailininko 1561 m. sukurtas medalis Žygimanto Augusto (1520–1572) ir Kotrynos Habsburgaitės vedybų proga bei daug kitų XVI–XVIII a. lituanistinių medalių.
 

 
 
Projektas „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“ įgyvendintas pagal VP2 Ekonomikos augimo veiksmų programą
Projektas „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę“ įgyvendintas Ekonomikos augimo VP3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ lėšomis