Lietuvos kultūros paveldas – virtualioje erdvėje

Projekto „Integralios virtualios informacinės sistemos sukūrimas“ inovacijos ir reikšmė

Tai projektas, jungiantis įvairias atminties institucijas bendram tikslui – kuo plačiau atverti kultūros paveldą visiems Lietuvos ir pasaulio vartotojams. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka projektui „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“ (toliau -VEPS) įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal priemonę NR.VP2-3.1-IVPK- 04 -V „Lietuvos kultūra informacinėje visuomenėje“ gavo 12,4 mln. litų paramą. Šis projektas – ankstesnio projekto „Integralios virtualios informacinės sistemos sukūrimas“, vykdyto 2005-2008m., tęsinys.

Projekto trukmė: 30 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos (sutartis pasirašyta 2010m. vasario 3 d.).

Projekto esmė: šiuo metu Lietuvoje sukurtos visos būtinos sąlygos Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninto turinio ilgalaikio saugojimo ir sklaidos plėtrai, nes įgyvendinus projektą „Integralios virtualios bibliotekų informacijos sistemos sukūrimas“ buvo sukurta epaveldo sistema, grindžiama vieningu požiūriu į kultūros paveldo objektus; sudarytas ir vieningas duomenų bankas bei bendras portalas – www.epaveldas.lt. Sukurtos integralios virtualios sistemos duomenų banke šiuo metu jau yra per 3 mln. puslapių itin vertingų senųjų knygų, laikraščių, dailės kūrinių, rankraščių, bažnytinių metrikų. Įgyvendinus šį projektą, bus pasiekti tokie tikslai: padidintas projekte dalyvaujančių partnerių skaičius; tęsiami skaitmeninimo darbai (planuojama suskaitmeninti ir patalpinti į duomenų banką bei portalą epaveldas.lt 2 mln. 295506 puslapius archyvų, bibliotekų, muziejų fonduose saugomų dokumentų; 17 tūkst. 500 LDM saugomų vaizdų bei 11 tūkst. muzikos kūrinių; plėtojamos elektroninės paslaugos.

Tęsiant atminties institucijose saugomų kultūros paveldo objektų skaitmeninimą ir įgyvendinus šį projektą, bus išspręsti šie klausimai:

  • atminties institucijose saugomi kultūros paveldo objektai bus perkelti į elektroninę erdvę, taip apsaugant juos nuo turinio sunykimo;

  • užtikrinamas informacijos išsaugojimas bei didesnis prieinamumas;

  • padidintas kultūros paveldo objektų aktualumas ir matomumas;

  • realizuota patogesnė prieiga prie VEPS duomenų banke saugomų skaitmenintų kultūros paveldo objektų.

Projekto tikslas: užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninto turinio kūrimo ir sklaidos tęstinumą, plėtojant virtualią elektroninio paveldo sistemą.

Projekto uždaviniai:

  • plėsti skaitmeninimo tinklą, įtraukiant naujus centrus ir padalinius;

  • plėsti ir tobulinti virtualią skaitmeninto paveldo sistemą;

  • užtikrinti kultūros paveldo objektų skaitmeninimą ir sklaidą.

Projekto dalyviai:

    1. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

    2. Kauno apskrities viešoji biblioteka.

    3. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka.

    4. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

    5. Lietuvos dailės muziejus.

    6. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.

    7. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

    8. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės - Bitės viešoji biblioteka.

    9. Šiaulių apskrities P.Višinskio viešoji biblioteka.

    10. Vilniaus universiteto biblioteka.

2005-2008m. vykdytas „Integralios virtualios bibliotekų informacinės sistemos sukūrimas“ ir šiuo metu vykdomas VEPS projektas turi įtakos:

  • Lietuvos kultūros politikai. Projekto keliami uždaviniai pareikalavo priimti politinius sprendimus. Lietuvos Vyriausybės 2005m. patvirtinta „Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija“ įtvirtina naują atminties institucijų sąveikos paradigmą mūsų šalyje; 2009m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.493 patvirtinta „Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategija“;

  • archyvų, bibliotekų ir muziejų sąveikos metodologijai, kuri grindžiama bendrais metaduomenų ir skaitmeninių objektų archyvavimo, saugojimo ir prieigos standartais;

  • technologiniams sprendimams, užtikrinantiems Lietuvos kultūros paveldo vientisumą, teikiamų paslaugų patogumą vartotojui bei lankstumą ir saugojimo ilgaamžiškumą vieningos virtualios sistemos su bendru portalu pagrindu;

  • skaitmeninto kultūros paveldo turiniui. Sukurtas turtingas ir įvairus skaitmenintas kultūros paveldo turinys, sudarantis galimybes visavertei mūsų kultūros raiškai pasaulio tautų bendrijoje.

Svarbiausi ekonominiai bei socialiniai šių inovacijų aspektai:

  • sukurtas bibliotekų, archyvų ir muziejų skaitmeninto kultūros paveldo duomenų bankas, kurio virtualiomis paslaugomis jau dabar gali naudotis Lietuvos ir užsienio vartotojai per bendrą portalą www.epaveldas.lt. Sukurtos sistemos bei sukaupto duomenų banko pagrindu Lietuvos istorija, menas, tautodailė, skelbtas dokumentinis paveldas tapo lengviau ir plačiau prieinami mūsų šalies ir užsienio vartotojams;

  • atnaujintos ir patobulintos esamos elektroninės viešojo sektoriaus paslaugos, naudingos daugeliui Lietuvos gyventojų, todėl pagerėjo ir elektroninio viešojo sektoriaus paslaugų kokybė;

  • praplėsta ir patobulinta prieiga prie bibliotekų, archyvų ir muziejų skaitmeninto paveldo: funkcionuoja prieiga prie katalogų, veikia skaitmeninių dokumentų paieškos mechanizmas;

  • suteikta laisva ir nemokama prieiga prie virtualios bibliotekų informacinės sistemos užtikrina lygias galimybes visiems vartotojams;

  • patobulinta VEPS programinė įranga, pagrįsta ontologija (CIDOC CRM modelis ir jo plėtinys CRMdig ), skirta archyvams, bibliotekoms ir muziejams, ir jos plėtinys CRM kartu su semantinio saityno technologijomis bei sukurtu tezauru (Bendras asmenvardžių, vietovardžių ir istorinės chronologijos tezauras - BAVIC) sudaro palankias sąlygas skaitmeniniam turiniui kaupti ir teikti prie jo patogesnę prieigą, vykdant semantinę paiešką.

Skaitmeninto kultūros paveldo turinys

Dokumentinis paveldas

Dokumentinį paveldą skaitmenina: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės - Bitės viešoji biblioteka.

Projekto metu skaitmeninamos XVI –XX a. knygos lietuvių kalba ir lituaniniai leidiniai, senieji Lietuvos ir išeivijos periodiniai, kartografiniai leidiniai, smulkioji spauda, pavyzdžiui, valdžios įstaigų įsakymai, potvarkiai, atsišaukimai, afišos, programos ir daugelis kitų įvairius istorinius laikotarpius atspindinčių dokumentų. Didelio populiarumo sulaukęs portalas www.epaveldas.lt pasipildys ne tik dokumentinio paveldo įvairove, bet ir retais bei unikaliais šio paveldo skaitmenintais vaizdais. Pavyzdžiui, Lietuvos raštijai ypač svarbia 1547m. Karaliaučiuje išleista pirmąja lietuviška knyga - M. Mažvydo “Catechismvsa prasty szadei...” Pasaulyje tėra žinomi tik du šios knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas Vilniaus universiteto, kitas - Torunės (Lenkija) universiteto bibliotekoje. Portale atsiras suskaitmeninta seniausia išlikusi knyga, išspausdinta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1595m., kurią išvertė M. Daukša – “Kathechismas arba Moksłas kiekwienam krikszczionii priwalvs”; D. Kleino “Grammatica Litvanica”, išleista Karaliaučiuje 1653m.; K. Donelaičio “Gromata vieno gaspadoriaus būrams”, kurios vienintelis išlikęs egzempliorius saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, ir daugelis kitų spausdintinio paveldo raritetų.

Išskirtinio dėmesio nusipelno XVI–XVIII a. veikusios Vilniaus akademijos spaustuvės darbai. Portale bus pateikti Alberto Kojelavičiaus, Žygimanto Liauksmino, LDK poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, jo pasekėjų ir daugelio kitų autorių veikalai.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra sukaupusi pilniausią lietuvių išeivijos spaudos rinkinį, kuris yra skaitmeninamas ir bus pateiktas į portalą. Įgyvendinant projektą, pasirašytos autorinės licencinės sutartys, kurių pagrindu autoriai ir leidėjai neatlygintinai suteikia Nacionalinei bibliotekai neišimtinę licencinę teisę skaitmeninti bei skelbti portale www.epaveldas.lt 93 pavadinimų kūrinius. Įgyvendinus projektą, portale bus išsamiausias lietuvių išeivijos skaitmenintas spaudinto paveldo turinys.

www.epaveldas.lt portalas praturtės įvairiu visų projekte dalyvaujančių partnerių skaitmenintu rankraštiniu paveldu. Todėl šis skaitmenintas turinys plačiai atspindės XVI - XIX a. Lietuvos istorinę, politinę, socialinę ir ekonominę panoramą, užfiksuotą Didžiosios Kunigaikštystės 1540–1845 m. teismų aktų knygose, bažnytinėse gimimo, santuokos ir mirties metrikose bei archyviniuose dokumentuose.

Ypač retų spaudinių arba rankraščių atsiradimas portale ženkliai praplės unikalių paveldo vertybių naudojimo galimybes; kita vertus, šios vertybės, naudojant jų skaitmenines kopijas, bus ilgiau išsaugomos ateinančioms kartoms.

Muziejinės vertybės

Muziejines vertybes skaitmenina: Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

Lietuvos dailės muziejus šiame projekte išskirtinį dėmesį skiria liaudies meno ir taikomosios dailės eksponatams. Skaitmeninama tradicinė liaudies skulptūra, liaudies meistrų sukurti baldai, keramikos, medžio dirbiniai, gausi senosios liaudies tekstilės kolekcija, sukaupta pokaryje rengtų liaudies meno ekspedicijų metu.

Iš taikomosios dailės rinkinio visuomenei bus pateikiama eksponatų iš stiklo, porceliano, metalo. Muziejuje eksponuojamos gausios baldų, numizmatikos, laikrodžių kolekcijos; neliks pamiršti ir meninės fotografijos mėgėjai.

Visi atrinkti eksponatai yra unikalūs, dauguma jų - vienetiniai ir ypač vertingi, tačiau ekspozicijose lankytojai jų negali apžiūrėti, kadangi tokiems eksponatams numatytos griežtos eksponavimo sąlygos.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus suskaitmenins vertingiausius savo fonduose saugomus eksponatus: Mstislavo Dobužinskio kūrinius iš LTMKM scenografijos eskizų kolekcijos, įvairius Lietuvos kino istoriją atspindinčius dokumentus, Valstybės teatro Kaune (1920-1940) bei ,,Vilkolakio teatro“ (1919-1925) dokumentinę medžiagą, programas, nuotraukas, afišas, taip pat XIX a. Vilniaus miesto afišas (1866-1882) bei XX a. lietuviškas teatrines afišas (iki 1940 m.).

Muzikos kūriniai

Muzikos kūrinius skaitmenina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, surinkusi išsamią lietuviškų garso įrašų kolekciją. Tad skaitmeninis turinys bus paįvairintas garsiniais dokumentais. Istoriniu požiūriu reikšmingiausią kolekcijos dalį sudaro senosios šelako plokštelės, sukauptos bendradarbiaujant su lietuviškos plokštelės tyrinėtojais ir kolekcininkais Algirdu Motieka bei JAV lietuviu Vytautu Strolia, kurio plokštelių kolekcija Lietuvos nacionalinę biblioteką pasiekė 2009m. Portale bus pateikta per 1000 suskaitmenintų duomenų apie šelako plokšteles, išleistas įvairiose pasaulio šalyse 1907-1966m. Tarp jų - ypač reti, pirmieji lietuviški įrašai, kuriuos 1907-1909m. Rygoje ir 1910 - 1911m. Vilniuje išleido bendrovė „Zonophone Record“.

Senoji lietuviška knyga (1547–1863); Lietuviška periodinė spauda iki 1940m.; Periodiniai leidiniai portale; Lietuvių išeivijos leidiniai portale; Dailės parodų katalogai; LDM archyvas; Romos katalikų bažnytines gimimo, santuokos ir mirties metrikų aktų knygos (1599–1907m.)